Kupiškio rajone nuo 1991-ųjų ūkininkaujanti Gražina Plevokienė su vyru Kazimieru turi pienininkystės ūkį, prie kurio prieš kelerius metus prisijungė ir jų sūnus Nerijus. Nors dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų ūkį teko mažinti, ji džiaugiasi, kad šeima veiklos neatsisakė.
Ūkio dydis keitėsi
Kaip pasakojo G. Plevokienė, ūkio istorija prasidėjo nuo dviejų karvių. Kadangi moteris baigusi zootechnikos studijas, turimos žinios padiktavo ir pasirinkimą ūkininkauti, ir pienininkystės ūkio kryptį. Bėgant metams, ūkis augo, senoje fermoje įkurtame ūkyje šeima laikė 140 melžiamų karvių su prieaugliu, statė reikalingus pastatus, įrengė mėšlidę. Įsigijo ir modernią karvių melžimo aikštelę – panašią tuo metu turėjo vos keli ūkininkai Lietuvoje. Taip pat įrengė buitines patalpas ūkio darbuotojams – kai kurie ūkyje dirba jau 20 metų. Smarkiai kintant pieno supirkimo kainoms, šeima ėmėsi papildomos veiklos – augalininkystės. Šiuo metu jų ūkis mišrus. Jame auginami žirniai, kviečiai, miežius, rugiai, antrus metus iš eilės – rapsai.
Pasak G. Plevokienės, šiuo metu ji su vyru ir sūnumi ūkininkauja dviejuose ūkiuose. Sūnus Nerijus dirba 30 hektarų tėvų žemės, 10 hektarų nuomojasi. „Atėjus laikui atnaujinti ūkio techniką, svarstėme, ką daryti. Sūnus apsisprendė pretenduoti į Europos Sąjungos paramą jauniesiems ūkininkams. Mes labai džiaugiamės, kad jis pasirinko ūkininkauti, tačiau jeigu ateityje jis norės gyvenimą keisti, tai bus jo sprendimas, kurį mes palaikysime“, – pasakojo moteris.
Kredito unijų finansavimas – būtinybė
G. Plevokienė atvira: kurti ir plėtoti ūkį be finansinės pagalbos nebūtų pavykę nei anksčiau, nei dabar. Šeima jau daugelį metų – nuo pat įkūrimo pradžios – naudojasi kredito unijos „Kupiškėnų taupa“ paslaugomis. Per šį laiką ūkininkai kredito unijoje skolinosi ne kartą: sūnus gavo paskolą angaro statybai, įsigijo traktorių, ne kartą skolinosi apyvartinėms lėšoms.
„1998–2000 metais bankai labai nenoriai skolindavo ūkininkams, jų keliami reikalavimai būdavo sunkiai įgyvendinami. Tuo metu kredito unijų veikla mums tapo tikru išsigelbėjimu. „Kupiškėnų taupai“ kuriantis, aš tapau kredito unijos valdybos nare ir ja esu iki šiol. Matau kredito unijos darbą su nariais, kokias problemas jie sprendžia, su kokiais planais ir projektais ateina. Kredito unija – vieta, kur žmogus tikrai gali rasti išeitį, todėl vidutiniai ūkininkai čia kreipiasi vis dažniau“, – pasakojo ūkininkė.
Nors šiuo metu naudojama įranga ir ūkio technika tarnauja, ateičiai jau dėliojami ūkio modernizavimo planai. „Manau, mūsų ūkis išliks, tik juo vis daugiau rūpinsis sūnus. Kiek galėsime, prisidėsime ir padėsime. Galbūt, nebe fiziniu darbu, bet patarimais. Mes nesame stambūs ūkininkai, bet darbus planuojame iš anksto. Kitaip negali gyventi. Pavyzdžiui, mūsų įsigyta melžimo įranga tarnauja nuo 1998-ųjų. Vadinasi, tuometinė investicija pasiteisino. Šiandien ūkio plėtrai būtina finansinė pagalba, kitaip mes negalėtume nieko padaryti, tačiau tam būtina ruoštis iš anksto“, – kalbėjo Kupiškio rajono ūkininkė.
Pasak kredito unijos „Kupiškėnų taupa“ administracijos vadovės Dianos Umbrienės, žemės ūkio sektorius susiduria su klimato kaitos ir rinkos neapibrėžtumo iššūkiais, tačiau kartu aktyviai investuoja į inovacijas, tvarias technologijas bei atsinaujinančią energetiką. „Ne vieną dešimtmetį veikdami regione, arti savo narių, puikiai suprantame jų rūpesčius ir išmanome žemės ūkio sektoriaus specifiką. Mums aišku, kaip galime padėti ūkininkams, susiduriantiems su sezoniniais iššūkiais ar planuojantiems plėtrą. Kiekvieną situaciją vertiname atsakingai ir ieškome tinkamiausių finansavimo sprendimų savo nariams, norintiems modernizuoti ūkį, įsigyti reikalingą įrangą ar pasiskolinti apyvartiniam kapitalui“, – komentavo D. Umbrienė.
TURITE KLAUSIMŲ?
SUSISIEKITE SU MUMIS
