Užpildykite užklausos formą

Naujienos

Ūkininkų siaubas – gamtos stichijos: reikia būti pakankamai turtingu, kad galėtum leisti sau prabangą nesidrausti

2025 m. Liepos 16 d.
Žemės ūkio sektoriuje planus ir lūkesčius vis dažniau koreguoja su klimato kaita susiję reiškiniai – pavasarinės šalnos, užsitęsę lietūs ar vis sunkiau prognozuojamos audros. Nors ūkininkai stengiasi prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, pavyzdžiui, rizikų valdymui vis dažniau renkasi pasėlių ar ūkio technikos draudimą – vien to nepakanka. Finansinius planus tenka koreguoti beveik kas savaitę, visų pirma, dėl svyruojančių grūdų supirkimo, trąšų ar augalų apsaugos priemonių kainų. 

Kupiškio rajone ūkininkaujanti Gražina džiaugiasi, jog veiklą tęsia sūnus: „Tai – jo pasirinkimas“

2025 m. Liepos 15 d.
Kupiškio rajone nuo 1991-ųjų ūkininkaujanti Gražina Plevokienė su vyru Kazimieru turi pienininkystės ūkį, prie kurio prieš kelerius metus prisijungė ir jų sūnus Nerijus. Nors dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų ūkį teko mažinti, ji džiaugiasi, kad šeima veiklos neatsisakė.

Ar žemės ūkis iš tiesų gali būti pelningas verslas? Ūkininkai pripažįsta – yra pavyzdžių, kuriais galima didžiuotis

2025 m. Liepos 09 d.
Lietuvos ūkininkams šiemet daug žalos pridariusios orų permainos, panašu, ne vienintelis iššūkis, kurį teks įveikti. Nerimą kelia ne tik vis dažnėjantys klimato pokyčiai ir vis dar įtempta geopolitinė situacija. Žemės ūkis – verslas, kuriame sunku prognozuoti ne tik gamtos sąlygas, bet ir žaliavų supirkimo kainas. Be to, tai viena iš labiausiai investicijų reikalaujančių sričių, ypač jei kalbama apie šiuolaikinę žemės ūkio techniką ar pažangias technologijas. Kaip žemės ūkiui sekasi prisitaikyti? Ar iš tiesų galima kalbėti apie žemės ūkį kaip apie pelningą, šiuolaikišką verslą?

Jungtinės centrinės kredito unijos verslo plėtros vadovu tapo Ramūnas Kutelis

2025 m. Liepos 02 d.
Jungtinės centrinės kredito unijos, vienijančios 15 „Kreda“ grupės kredito unijų, Verslo plėtros vadovu tapo Ramūnas Kutelis, pastaruosius 19 metų dirbęs SEB banke. Jis pakeitė iki šiol šias pareigas ėjusią Jolitą Rėkutę.

Ar ūkininkai galės įsigyti valstybinę žemę? Esama tvarka nesiskundžia, bet pokyčiams neprieštarautų

2025 m. Liepos 01 d.
Praėjusiais metais Žemės ūkio ministerija pristatė svarbias pataisas, kuriomis siekiama leisti ūkininkams įsigyti nuomojamus valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus ir tarp privačių valdų įsiterpusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus. Siūlo įvairių saugiklių Jei

NT rinka šiuo metu aktyvi ne tik sostinėje: suskaičiavo, ką ir už kiek perka mažesnių miestų gyventojai ir emigrantai

2025 m. Birželio 18 d.
Registrų centro duomenimis, metų pradžioje nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių buvo sudaryta 40 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. NT rinkos aktyvumas fiksuojamas ne tik Vilniuje ar Kaune – judesio netrūksta ir mažesniuose miestuose. Čia auga ne tik susidomėjimas NT, bet ir jo kainos.

Verslo plėtra – ne vien iš savo kišenės: ar finansavimas iš šalies skatina drąsesnius sprendimus?

2025 m. Birželio 12 d.
Ribotas finansavimo prieinamumas – vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria smulkus ir vidutinis verslas regionuose. Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad verslo plėtrą stabdo ne finansavimo priemonių trūkumas, bet finansinio raštingumo stoka, ypač jei įmonės savininkas yra ir direktorius, ir vadybininkas, ir finansininkas.

Verslai regionuose: situacija gerėja, bet iššūkių vis dar netrūksta: kai kurios problemos neišsprendžiamos dešimtmečiais

2025 m. Birželio 04 d.
Vietos ekonomikos variklis – taip bene dažniausiai apibūdinami verslai, veikiantys regionuose. Jiems kuriantis daugėja darbo vietų, atnaujinama ar plečiama infrastruktūra, pritraukiama reikšmingų investicijų. Nors daugelį pradedančiųjų verslininkų vienija bendra idėja – susikurti darbo vietą sau ir kitiems, jie susiduria ir su panašiais iššūkiais: darbo jėgos trūkumu, konkurencija su didmiesčiais, žinių stygiumi, kapitalo trūkumu ir ribotu finansavimo prieinamumu.

Kredito unijų grupė „Kreda“ įmonei UAB „Dehidra“ suteikė didžiausią grupės istorijoje – 9,2 mln. eurų – paskolą

2025 m. Gegužės 14 d.
„Kreda“ grupei priklausančios kredito unijos – RATO kredito unija, Raseinių kredito unija, Ignalinos kredito unija, kredito unija LITAS, LTL kredito unija ir Jungtinė centrinė kredito unija – suteikė didžiausią grupės istorijoje – 9,2 mln. EUR – sindikuotą paskolą vienai pažangiausių  šaltyje džiovintų vaisių ir uogų produkcijos gamintojų Šiaurės ir Centrinėje Europoje – UAB „Dehidra“. Paskola – skirta bendrovės plėtrai tarptautinėse rinkose, eksporto augimui finansuoti, obligacijoms išpirkti ir banko kreditui refinansuoti. 

Imantys būsto paskolas galės lengviau pasirinkti palūkanas: kredito unijų nariai tą daro jau kelerius metus – kokie rezultatai?

2025 m. Gegužės 05 d.
Gegužės 1-ąją įsigaliojo svarbūs pakeitimai planuojantiems imti būsto paskolą. Remiantis Lietuvos banko iniciatyva ir įstatymų pakeitimais, finansų institucijos nuo šiol įpareigotos klientams pateikti ne šabloninius, o individualiai pritaikytus būsto paskolos pasiūlymus – tiek su kintamosiomis, tiek ir su ilgesniam laikotarpiui fiksuotomis palūkanomis. Jei fiksuotų palūkanų pasiūlyti negalės, privalės pateikti alternatyvų sprendimą, mažinantį palūkanų svyravimo riziką, pavyzdžiui, palūkanų lubas. Šis reikalavimas taikomas toms finansų institucijoms, kurių dviejų iš eilės ketvirčių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. eurų.