Žemės ūkio sektoriuje planus ir lūkesčius vis dažniau koreguoja su klimato kaita susiję reiškiniai – pavasarinės šalnos, užsitęsę lietūs ar vis sunkiau prognozuojamos audros. Nors ūkininkai stengiasi prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, pavyzdžiui, rizikų valdymui vis dažniau renkasi pasėlių ar ūkio technikos draudimą – vien to nepakanka. Finansinius planus tenka koreguoti beveik kas savaitę, visų pirma, dėl svyruojančių grūdų supirkimo, trąšų ar augalų apsaugos priemonių kainų.
Draudimas suteikia daugiau ramybės
Ignalinos kredito unijos Žemės ūkio verslo kreditavimo konsultantas Ignas Jankauskas sutinka: jau maždaug dešimtmetį tampa vis sunkiau prognozuoti, kokie metai laukia ūkininkų.
Pastaraisiais metais pavasario sausros dažnai smarkiai pakoreguoja ūkininkų lūkesčius dėl derliaus, o rudenį darbus stabdo užsitęsę lietūs, dėl kurių tenka vėlinti sėją. Vis daugiau iššūkių kelia ir šiltėjančios žiemos.
„Besikeičiantis klimatas kelia rimtų rūpesčių, tačiau apsidrausti nuo visų galimų rizikų būtų pernelyg sudėtinga. Kiek tenka bendrauti su ūkininkais, didžioji jų dalis renkasi pasėlių draudimą nuo pavasarį aktualiausių grėsmių: šalnų, krušos ar ilgalaikio lietaus padarinių. Šiuo metu, mano žiniomis, apdrausta maždaug penktadalis viso pasėlių ploto“, – komentavo I. Jankauskas.
Pats Ignas taip pat ūkininkauja, o klausimo, ar verta drausti pasėlius, sau net nekelia. Jam svarbiausia – ramybė, kurią suteikia žinojimas, kad dalis rizikų jau yra suvaldytos.
„Jei šalia pastatytume du ūkininkus, vienas kurių nedraudžia pasėlių, prasidėjus krušai ar audrai, greitai suprastumėte, kuris yra kuris. Žinoma, dalis finansiškai stiprių ūkininkų renkasi nenumatytiems atvejams finansinį rezervą kaupti patys, bet jo prireikia dažniau nei tik gamtos stichijų atveju – kintant grūdų supirkimo kainai, brangstant žaliavoms ir pan. Mano vertinimu, tam, kad galėtum nesidrausti, turi būti pakankamai turtingas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kodėl iki šiol draudžiasi tik dalis ūkininkų? Pašnekovo žodžiais, kai kurie jų vis dar tiki, jog draudimo jiems neprireiks, arba pamiršta, kad pasėlių draudimo nauda nėra momentinė. Ji taptų ypač svarbi tada, jei audra, kruša ar sausra sunaikintų pasėlius. Viena iš priežasčių, kodėl delsiama draustis, ir nuogąstavimai, ar bus teisingai įvertinta padaryta žala.
„Mūsų pačių patirtis – teigiama. Įvykus draudiminiam įvykiui, atvažiavo kompetentingi specialistai, apžiūrėjo visą lauką, įvertino padarytą žalą. Žinau, jog pasitaiko ir dviprasmiškų, sudėtingų situacijų, todėl ūkininkui gali būti sunku suprasti, kodėl vienas ar kitas įvykis pripažintas nedraudiminiu, arba kodėl išmoka mažesnė nei tikėtasi. Su augalais – kiek kitaip nei su automobilio ar būsto draudimu. Klimato ir oro sąlygų pokyčiai turi tiesioginės įtakos draudimo išmokoms“, – dėstė pašnekovas.
Pavojai – ir dėl gamtos stichijų, ir dirbant laukuose
„Kreda“ grupės kredito unijos yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį su viena iš Lietuvos draudimo sektoriaus lyderių „Compensa Vienna Insurance Group“, todėl nuo 2022-ųjų metų savo nariams siūlo ir draudimo paslaugas.
Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas pastebi, jog šį pavasarį šalnų padarytų žalų užregistruota apie 30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau tai vis dar laikoma natūraliais svyravimais. „Pastebime, kad daugiausia į mus kreipiasi tie patys, jau anksčiau apsidraudę, ūkininkai. Tačiau dėl vis dažnesnių ir intensyvesnių gamtos reiškinių – šalnų, sausrų, audrų, liūčių ir kitų meteorologinių pokyčių – ūkininkai vis aktyviau ieško būdų, kaip valdyti rizikas. Draudimas tampa neatsiejama ūkininkavimo dalimi“, – atkreipė dėmesį „Compensa Vienna Insurance Group“ ekspertas.
Daugiausia žalos ūkiams pridaro stichiniai gamtos reiškiniai – šalnos, stiprios liūtys, audros. Tokie atvejai kasmet sudaro apie 80–90 proc. visų fiksuojamų žalų. Tuo tarpu miško žvėrių padaryta žala yra gerokai retesnė ir labiau lokalizuota.
Didžiausi nuostoliai fiksuojami po krušos ar vėjo gūsių – tuomet dažniausiai nukenčia dideli pasėlių plotai ar žemės ūkio technika.
Kaip pastebi draudimo ekspertas, jei anksčiau kruša daugiausia žalos padarydavo automobiliams ar pastatų stogams, tai pastaraisiais metais vis dažniau nukenčia ir mobili žemės ūkio technika. Tai rodo, kad rizikos vis labiau apima visą ūkio infrastruktūrą. Savaeigės technikos žalos dažniausiai susijusios su incidentais laukuose (atsitrenkiama į stulpą, užvažiuojama ant akmenų, dūžta stiklai) ar audrų sukeltais padariniais.
Įvykių geografija plečiasi
Pasak pašnekovo, didžioji žalų dalis registruojama Šiaurės Lietuvos regionuose – Mažeikių, Pasvalio, Biržų apylinkėse. Šios teritorijos išsiskiria aukštesniu žemės ūkio veiklos intensyvumu ir tam tikrais gamtiniais veiksniais, lemiančiais didesnį žalų dažnį. Vis dėlto pastaraisiais metais nuostolių vis dažniau fiksuojama ir kituose regionuose.
„Keičiantis ekstremalių orų pobūdžiui ir dažniui, geografinis žalų pasiskirstymas tampa vis platesnis, todėl pasirūpinti apsauga svarbu nepriklausomai nuo to, kokia buvusi rizikos istorija“, – atkreipė dėmesį M. Balinskas.
Apie ką svarbu pagalvoti apsisprendus drausti pasėlius ar ūkio techniką? Pasak draudimo eksperto, būtina tinkamai įvertinti savo ūkio rizikų profilį – klimato sąlygas, pasėlių specifiką, technikos vertę ir pasirinkti tinkamas draudimo rizikas. Viena dažniausių klaidų – per maža apdraudžiama vertė arba netiksliai deklaruotas pasėlių plotas. Tai gali lemti mažesnę nei tikėtasi išmoką žalos atveju.
Kaip rodo draudikų praktika, kai kurie ūkininkai vis dar vadovaujasi vien tik mažiausios kainos kriterijumi, neįsigilinę į tai, kokią realią apsaugą suteikia draudimo sutartis. Draudimo ekspertai pabrėžia, kad svarbu įvertinti ne tik draudimo įmokos dydį, bet ir tai, kokias rizikas ji padengia. Draudimo įmokos dydį daugiausia lemia pasėlių arba technikos vertė, pasirinktų rizikų spektras, regioninė rizika bei tai, ar ūkininkas naudojasi valstybės kompensacija.
Tendencijos rodo, kad ūkininkai vis dažniau draudžia ir savo techniką – ypač brangesnius savaeigius įrenginius, tokius kaip kombainai ar purkštuvai. Kasmet technikos draudimo paklausa auga apie 10 proc.
Nors dažniausios žalos – akmenų sukelti apgadinimai, įvykiai dirbant laukuose, lokalios avarijos ar stiklų dūžiai, vis dėlto didžiausių nuostolių paprastai pridaro gaisrai, kurie kyla dėl netinkamos technikos priežiūros. Todėl svarbu ne tik apdrausti įrangą, bet ir reguliariai tikrinti jos techninę būklę.
Pokyčių įneš nauja karta?
Paklaustas, kaip ūkininkams sekasi suvaldyti rizikas, Ignalinos kredito unijos Žemės ūkio verslo kreditavimo konsultantas I. Jankauskas pabrėžia, jog žemės ūkio sektorius išskirtinis tuo, jog uždarbį galima skaičiuoti tik pasibaigus ciklui – po metų ar pusantrų. Tai reiškia, kad planuoti finansinius srautus žemės ūkyje gerokai sudėtingiau nei daugelyje kitų verslų, kur ciklas trunka mėnesį ar kelis. Kitose srityse galima greitai reaguoti į kainų ar rinkų pokyčius, imtis išlaidų mažinimo priemonių, atsisakyti mažiau sėkmingų projektų ar dalies klientų. Ūkininkams tokio lankstumo dažnai trūksta.
„Žemės ūkyje dažniausias klausimas ne „kiek mes uždirbsime ir kiek galėsime išleisti“, o „kiek turiu gauti pajamų, kad nepatirčiau nuostolių“. Grūdų supirkimo kainas ir kiekius dar galima prognozuoti, tačiau jie nuolat kinta. Todėl ūkininko užduotis – nuolat skaičiuoti, ar pajamos vis dar viršija išlaidas. Įmonės savo biudžeto planus paprastai peržiūri kas pusmetį, tačiau ūkininkams to neužtenka: planuoti būtina kas mėnesį, o vasarą – ir kas savaitę. Dažnai finansinis planas būna sudėliotas tik ūkininko galvoje, tačiau iš tiesų jis turėtų būti aiškiai išdėstytas popieriuje“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Realybėje, anot I. Jankausko, ūkininkai su finansiniais sunkumais dažnai susiduria tuomet, kai tampa sudėtinga laiku grąžinti turimas paskolas. „Kreda“ grupės kredito unijos, įvertinusios konkretaus ūkio poreikius, galimybes, finansines rizikas ir jų valdymo būdus, paskolų sąlygas pritaiko individualiai. „Ne ūkininkas derinasi prie skolinimosi sąlygų, bet sąlygos kiek įmanoma pritaikomos prie jo situacijos, kad svyruojant žaliavų ar trąšų kainoms, ūkio veikla išliktų stabili – tai vienas iš „Kreda“ grupės kredito unijų išskirtinumų“, – komentavo I. Jankauskas.
Jei 2010–2015 metais ūkių pelningumas siekdavo 20–30 proc., šiuo metu jis retai viršija 10–15 proc. Tai reiškia, kad kiekviena klaida ūkininkui tampa vis brangesnė. Kokios tokių pasikeitimų priežastys? „Produkcijos kaina beveik nesikeičia, tačiau išlaidos (darbo užmokesčiui, degalams, trąšoms) išaugo 2–3 kartus“, – paaiškino I. Jankauskas.
Pašnekovo žodžiais, ūkininkai – bendruomenė, gana konservatyviai žiūrinti į naujoves ir pokyčius, norinti tiesiog dirbti ir išgyventi iš ūkio veiklos.
„Ne visi ūkininkai gali ir nori imtis papildomos veiklos. Kiekvienas toks žingsnis reiškia ne tik galimybes, bet ir didesnes rizikas. Žemės ūkis pats savaime reikalauja daug laiko, darbo ir finansų, todėl imantis papildomos veiklos būtina būti pakankamai finansiškai stipriam arba kooperuotis. Naujoji ūkininkų karta į žemės ūkį jau dažnai žiūri kitaip – kaip į galimybę vystyti papildomus verslus, o ne tik kaip į pagrindinę veiklos kryptį. Manau, po dešimtmečio tikrai turėsime gerokai pasikeitusį žemės ūkio sektoriaus paveikslą“, – prognozavo pašnekovas.
Pasidalijo pasiteisinusiu metodu
Pasak I. Jankausko, daugelį metų žemės ūkyje buvo galima remtis tam tikrais dėsningumais ir jais vadovautis valdant rizikas, tačiau pastaruosius trejus metus jie nebeveikia. „Jei anksčiau būdavo paprasčiau prognozuoti, kada bus didesnė žaliavų supirkimo kaina, dabar tą padaryti gana sunku. Mums pasiteisinęs metodas – per metus sudaryti tris grūdų pirkimo-pardavimo sutartis. Pirmąją – išankstinę – pavasarį, tuomet trečdalį derliaus parduoti tiesiai iš lauko, o likusią dalį – jau iš sandėlio. Tokiu būdu, galbūt, negausi pačios aukščiausios kainos, bet kažkuri iš tų sutarčių tikrai bus sėkminga. Tokia strategija taip pat padeda mažinti rizikas“, – dalijosi I. Jankauskas.
Dar vienas patikrintas sprendimas – trąšų įsigyti iškart pardavus grūdus. „Mes pabandėme, veikia neblogai, suteikia daugiau ramybės ir padeda lengviau planuoti ūkio pajamas bei išlaidas“, – apibendrino pašnekovas.
TURITE KLAUSIMŲ?
SUSISIEKITE SU MUMIS
