Ribotas finansavimo prieinamumas – vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria smulkus ir vidutinis verslas regionuose. Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad verslo plėtrą stabdo ne finansavimo priemonių trūkumas, bet finansinio raštingumo stoka, ypač jei įmonės savininkas yra ir direktorius, ir vadybininkas, ir finansininkas.
Verslus kuria ir vietiniai, ir atvykę
Kredito unijų grupės „Kreda“ valdybos narė, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jurgita Bučinskienė sako, kad Joniškio krašte verslai kuriasi stabiliai, naujų įmonių skaičius išlieka pastovus. Tarp aktyviausiai besikuriančių – statybos, buhalterinės apskaitos ir konsultacijų paslaugas teikiančios įmonės, vis aktyviau kuriasi ir šeimos verslai. Daug smulkiųjų verslininkų renkasi individualios veiklos pažymas, kuria mažąsias bendrijas – būtent jos sudaro didžiąją dalį naujų įmonių rajone. „Palyginti su kai kuriais kitais miestais, Joniškis yra tikrai gyvybingas. Ypač išsiskiria grožio paslaugų pasiūla. Miesto lokacija pasienyje su Latvija lemia tai, kad dalis klientų pas mus atvyksta iš kaimyninės šalies“, – dalijosi J. Bučinskienė.
Verslus čia kuria tiek vietiniai gyventojai, tiek ir iš emigracijos grįžę žmonės: sukaupę kapitalo ir įgiję tarptautinės patirties. Tiesa, įsikūręs Joniškyje, dažnas verslininkas paslaugas teikia visoje Lietuvoje, nes vietinės rinkos dažnu atveju neužtenka. Išimtis – maitinimo ir grožio sektorius. Pasak J. Bučinskienės, smulkieji verslininkai dar gana vangiai domisi išorinio finansavimo galimybėmis ar valstybės parama. „Joniškio verslo ir turizmo informacijos centras glaudžiai bendradarbiauja su skirtingomis institucijomis. Esame subūrę stiprią konsultantų komandą, kuri padeda mūsų krašto verslininkams nuo pat pirmų žingsnių – pradedantieji verslininkai gali pasikonsultuoti tiek dėl įmonės steigimo, galimybės gauti paramą ar mokesčių klausimais. Pastebime dvi skirtingas grupes: vieni jau turi aiškią idėją ir domisi galimybėmis jai įgyvendinti. Tuo tarpu kiti – dar tik ieško savo kelio, dažnai tiesiog klausdami: „Pasakykite, iš ko galėčiau uždirbti pinigų?“ Tokiais atvejais jie eksperimentuoja, kol galiausiai atranda savo nišą“, – kalbėjo J. Bučinskienė.
Remia ir vietos savivalda
Joniškio rajono savivaldybė šio krašto verslui gali skirti iki 4 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją, dengiančią iki 50 proc. patirtų išlaidų. Įmonės steigimo kaštai kompensuojami 100 proc. Verslo kūrimui ar plėtrai taip pat galima pasitelkti ir Europos Sąjungos bei valstybės paramos priemones. Tačiau, pasak J. Bučinskienės, neretai verslininkai vis dar vadovaujasi klaidingu įsitikinimu, kad tokią paramą gauti paprasta. „Iš tiesų, tai – didelė atsakomybė. Reikalavimai griežti, o finansavimą norinčioms gauti įmonėms vis dažniau keliami tvarumo kriterijai, ekonominio gyvybingumo išlaikymo rodikliai. Tą labai svarbu įvertinti iš anksto“, – akcentavo pašnekovė. Ne visi pradedantieji verslininkai įsivertina ir būsimą veiklos mastą, pavyzdžiui, ar gaus pakankamai pajamų, kad išlaikytų įdarbintą žmogų. Lūkesčiai dažnai būna per dideli. Vis dėlto džiugu, jog daugėja atsakingai veiklą planuojančių jaunųjų verslininkų. „Jiems rūpi žalioji energetika, vartotojo patirtis, tiesioginis ryšys su klientu. Joniškis tikrai žengia koja kojon kartu su šiuolaikinėmis tendencijomis“, – sakė J. Bučinskienė.
Joniškio verslo ir turizmo informacijos centras glaudžiai bendradarbiauja su Joniškio verslininkų asociacija, kuri šiuo metu ji vienija 45 narius. Kartu planuojamos veiklos, dalijamasi aktualia informacija, padedama vieni kitiems – toks bendradarbiavimas padeda neatsilikti nuo kasdienio verslo ritmo ir greičiau reaguoti į verslo aplinkos pokyčius. „Džiugu, kad mūsų veikla tampa pavyzdžiu kitiems – Šiaulių ir Panevėžio regionuose esame tarp stipriausių centrų. Sėkmingai įgyvendiname projektus, konsultuojame esamus ir būsimus verslininkus. Mūsų regionas turi savitą specifiką – čia vyrauja dirbamos žemės, tad sudėtingiau pasiūlyti stambiems investuotojams tinkamų sklypų. Vis dėlto situacija ateityje turėtų keistis – planuojami infrastruktūros plėtros projektai, kurie, tikiu, padidins regiono investicinį patrauklumą“, – pasakojo pašnekovė.
Vis dar sunkiai sprendžiamas iššūkis – jaunimo grįžimas į gimtąjį kraštą. Išvykę studijuoti į didmiesčius, daugelis jaunuolių ten ir pasilieka, o jei grįžta, tai tik po dešimtmečio ar dar ilgesnio laiko. „Tiesa, pernai fiksavome sugrįžtančių iš užsienio bangą. Kai kurie iš grįžusiųjų čia gyveno anksčiau, dalis – lankėsi ir nusprendė likti. Ypač įdomus pavyzdys – Žagarė, kurioje netgi kuriasi tarptautinė bendruomenė. Čia įsikūrė ispanai, vokiečiai, argentiniečiai. Vietiniame darželyje net veikia tarptautinė vaikų grupė“, – dalijosi pašnekovė.
Finansavimas aktualus smulkiesiems
Maždaug trečdalis visų Lietuvoje veikiančių verslo įmonių ieško finansavimo išorėje. Dar tiek pat, dažniausiai dėl stabilių finansų ir nenoro įsiskolinti, poreikius finansuoja turimomis lėšomis. Savo veiklą nuosavomis lėšomis dažniau finansuoja Vidurio vakarų Lietuvos regiono įmonės – tą patvirtino nacionalinio plėtros banko ILTE užsakymu 2024 metais atliktas tyrimas.
Pasak ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovės Giedrės Gečiauskienės, besikuriantys ir jau veikiantys verslai gana aktyviai kreipiasi į ILTE dėl finansavimo. Smulkios ir vidutinės (SVV) įmonės išlieka didžiausia ILTE klientų grupe ir sudaro 6,8 tūkst. iš visų 11,5 tūkst. ILTE klientų. SVV finansavimas sudarė 63 proc. visos 2024 m. ILTE pasirašytų sutarčių vertės, tai yra 288,7 mln. eurų. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, paklausiausia ILTE paslauga išliko garantijos, kurių 2024-aisiais suteikta už 222 mln. eurų. Išorinio finansavimo apyvartinėms lėšoms dažniau ieško labai mažos įmonės, o vidutinės ir didelės įmonės – plėtrai. ILTE atstovė pastebi, kad klientai dažnai dvejoja, kokios finansinės priemonės jiems tinkamiausios, kokios pagalbos gali tikėtis. „Nuo praėjusių metų rudens ypač intensyviai keliaujame po Lietuvą pristatydami finansavimo galimybes regionų vietos verslams. Tokių susitikimų metu klientai gali ne tik gauti individualias konsultacijas, bet ir dalyvauti viešuose ILTE veiklos ir paslaugų pristatymuose“, – komentavo G. Gečiauskienė.
Pašnekovė patvirtina: ILTE finansavimas regionuose verslą kuriantiems smulkiesiems ir vidutiniams verslams yra ne tik prieinamas, bet ir orientuotas į jų specifinius poreikius bei augimo potencialą. Visos ILTE siūlomos finansavimo priemonės yra atviros įmonėms, veikiančioms ne tik sostinėje, bet ir kituose šalies regionuose, o finansavimo sąlygos verslui Vidurio ir Vakarų Lietuvoje dažnai yra netgi palankesnės nei Vilniuje – tiek finansavimo intensyvumo, tiek dalies dydžio prasme. Regione veikiančios įmonės gali kreiptis finansavimo veiklos modernizavimui, skaitmeninimui, taip pat investicijoms ir apyvartinėms lėšoms. Ypatingas dėmesys skiriamas jauniems verslams – jiems siūlomi įrankiai, padedantys įgyvendinti pirmuosius verslo žingsnius. Be to, finansuojamos įvairių dydžių ir amžiaus įmonės, kurios vykdo inovatyvią veiklą, pramonės ar mokslinius tyrimus, kuria naujus produktus ar technologijas.
„Kryptingai finansuojame regionų verslumą, siekdami ne tik skatinti lygesnes konkurencines sąlygas tarp sostinės ir regionų verslų, bet ir padėti mažesniems miestams bei bendruomenėms augti, kurti darbo vietas“, – kalbėjo G. Gečiauskienė.
Finansavimas padeda greičiau augti
Išorinis finansavimas nėra tik priemonė spręsti trumpalaikius finansinius iššūkius, tai ir strateginis įrankis, padedantis siekti ilgalaikio augimo ir plėtros planų. Tai leidžia sparčiau auginti komandą, didinti paslaugų ar gamybos apimtis ir žengti į naujas rinkas. Be to, finansavimas suteikia galimybę investuoti į technologijas, kurios yra būtinos norint išlikti konkurencingam. Įmonės gali įsigyti modernią įrangą, diegti skaitmeninius sprendimus, automatizuoti procesus. Visa tai didina efektyvumą ir mažina veiklos sąnaudas.
„Finansavimas taip pat atveria galimybes kurti inovacijas – plėtoti naujus produktus ar paslaugas, prisidėti prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei greičiau reaguoti į rinkos pokyčius. Sykiu stabilus finansavimas padeda išlaikyti įmonės likvidumą, kas – itin svarbu susiduriant su laikinais pinigų srautų sunkumais ar sezoniškumu“, – komentavo G. Gečiauskienė. „Kreda“ kredito unijų grupė nuo praėjusių metų taip pat aktyviai prisideda prie smulkaus ir vidutinio verslo plėtros bei konkurencingumo didinimo – pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su ILTE ir pradėtas teikti finansavimas su valstybės garantija pagal skatinamąją finansinę priemonę „Portfelinės garantijos 3“. Per ketverių metų laikotarpį planuojama suteikti lengvatinių paskolų už 18,6 mln. eurų.
TURITE KLAUSIMŲ?
SUSISIEKITE SU MUMIS
